Vis galvojau parašyti mūsų nepaprastą meilės istoriją, bet vis atidėliojau, o dabar pasitaikė puiki galimybė savo laime ir meile pasidžiaugti bei pasidalinti su kitais. Svetainėje Draugas.lt su pertraukomis buvau praleidusi apie dvejus metus, bet patyriau daugiau nusivylimo netikusiais pasimatymais nei malonių akimirkų. Jau buvau beišsitrinanti savo anketą, nes nebetikėjau, kad čia galiu sutikti sau artimą žmogų, kai atsitiktinai žiūrinėjant svetainės narių foto mano akys sustojo ties viena, be galo žavaus vyro – Andriaus – nuotrauka. Aš jo nuotrauką įvertinau, jis man atsakė tuo pačiu. Taip ir prasidėjo mūsų bendravimas.
Kai susipažinome, mano močiutė sunkiai sirgo ir gulėjo ligoninėje, aš jaučiausi vieniša ir buvo labai liūdna. Paskambinau Andriui norėdama pakalbėti. Jis mane nuramino ir pasakė, kad reikia tikėti, jog viskas bus gerai. Dar nusijuokė, kad girdisi mano akcentas. Aš atsakiau tuo pačiu, paerzindama, kad jis iš Marijampolės ir aš tai pastebiu. Kitą dieną Anapilin iškeliavo mano močiutė, bet gyvenimas man atsiuntė antrąją pusę.
Balandžio mėnesį su Andriumi paminėjome dvejų metų draugystės sukaktį. Mūsų meilę sustiprino gimusi mergytė, labai panaši į tėvelį. Gegužę mūsų dukrytei suėjo metukai, o mes su Andriumi atšventėme vestuves. Taip jau likimas lėmė, kad susipažinome mums abiems sunkiu metu – aš netekau artimo žmogaus, o Andrius išgyveno sunkias skyrybas, bet, nepaisant visko, atlaikėme visus išbandymus ir esame kartu. Su meile žvelgiu į savo vyrą ir esu be galo laiminga, kai mane apkabina dvi mažos vaikiškos rankytės. Tada jaučiu gyvenimo pilnatvę.
Fotografė Daiva Šarėjienė www.daivafoto.lt