Iš pradžių buvo labai smagu: sulaukiau nemažai laiškučių iš vaikinų, pradedant klausimais „koks tavo vaikino idealas?“ ir baigiant kvietimais išgerti kavos ar šiaip kur nors nueiti. Praėjo kelios dienos, tiesiog susirašinėjau su vaikinais ir tiek. Jau buvau susitarusi nueiti į kelis susitikimus. Vieną popietę sėdėdama prie kompiuterio gavau žinutę iš Ernesto: “Labas, kaip sekasi? Gal norėtum susipažinti?“ Aš jam atrašiau, tada Ernestas paprašė mano telefono numerio. Pagalvojau, kodėl gi nedavus, vis vien kraustysiuosi gyventi į Vilnių, tad naujos pažintys nepakenks. Daviau jam savo numeriuką nieko nesitikėdama, maniau, kad net nepaskambins.

Persikrausčiusi į Vilnių pradėjau studijuoti, o laisvalaikiu po paskaitų vaikščiodavau į susitikimus su vaikinais iš Draugas.lt. Viskas klostėsi gerai, buvo smagu, įdomu, nauja. Kartą turėjau laisvą dieną, tad nuėjau į šalia namų esančią parduotuvę apsipirkti. Tempiu pilną maišą pirkinių ir kita ranka maigau mobilųjį telefoną. Staiga žiūriu - skambina nepažįstamas numeris. Pagalvojau sau: „Tai turbūt tas vaikinas, kuriam daviau savo telefoną svetainėje Draugas.lt.“ Dar suabejojau – kelt ar ne, bet galiausiai nutariau – pakelsiu, bus linksmiau eiti iki namų, paplepėsim. Ir ką jūs galvojat? Kai pradėjom kalbėti, galo nebuvo matyti, aš parėjau iki savo buto durų ir dar laiptinėje prastovėjau virš valandos kalbėdama su juo. Atrodė, kad aš jį pažystu jau daug metų, kalbėjom, kaip su geriausiu bičiuliu, net užsimiršau apie laiką.

Su Ernestu susitarėm susitikti jau kitą dieną prie netoliese esančio prekybos centro bankomato. Tądien taip ir pasibaigė mūsų pokalbis. Grįžusi namo pati sau šypsojausi, kad taip smagiai pasišnekučiavome. Tik vėliau pagalvojau, kad be reikalo pasiūliau susitikti prie bankomato, juk ten bus pilna žmonių stovinčių eilėje, jis net nežinos, prie kurios merginos prieiti. O aš dar buvau persidažiusi plaukus ir atrodžiau šiek tiek kitaip, nei anketos nuotraukose. Bet po to pasiguodžiau, kad gal ir gerai pasirinkau pasimatymo vietą: jei vaikinas man nepatiks, apsimesiu, kad aš ne ta, kurios jis ieško.

Atėjo pasimatymo diena. Sutartą valandą stoviu ir matau: ateina vyrukas su gėlėmis rankose ir artinasi link manęs. Sako: „Labas, čia tau!“, - ir įteikia puokštę. Labai nustebau, gavusi gėlių, tai man paliko nemenką įspūdį. Tada mes važiavome žaisti boulingo, vėliau - ant Tauro kalno, kur įamžinome savo pirmąjį pasimatymą. Nuo tos dienos pradėjome susitikinėti. Kaskart susitikus Ernestas man įteikdavo gėlių. Pradraugavę apie pustrečių metų, nusprendėme susituokti. Dabar jau daugiau kaip dveji metai, kai mes vedę. Esame dėkingi Draugas.lt, kuris mus suvedė.