Viskas prasidėjo nuo žinutės Draugas.lt svetainėje. Galbūt, jei žinutė būtų skambėjusi „labas, ką veiki?“, viskas būtų buvę kitaip, bet Romualdas man atsiuntė fantastišką pasaką be pabaigos. Istorija buvo išties labai kūrybinga, taigi nutariau sugalvoti jos tęsinį ir nusiųsti jam. Taip ir prasidėjo mūsų bendravimas. Visą mėnesį aktyviai susirašinėjome, nekantriai laukdavau kiekvienos jo žinutės. Kartą, kuomet visai dienai buvo dingęs internetas, nenustygau savo vietoje. Mąsčiau, o kas jeigu jis man parašė, o aš neatrašysiu... Negalėjau sulaukti vakaro nepatikrinusi savo pašto dėžutės kur nors kitur. Gerai, kad prisiminiau savo bendraklasį. Užsukusi pas jį į svečius, pirmiausia, kaip kokia maniakė, puoliau prie kompiuterio. Ir aišku, savo pašto dėžutėje radau dar vieną laiškelį.
Pasimokę iš šios istorijos, jog internetas gali bet kada dingti, iškart pasikeitėme telefono numeriais ir nuo to laiko pradėjome bendrauti telefonu. Tačiau iki pirmo mūsų susitikimo dar turėjo praeiti savaitė - kita. Kaip tik tada buvau suplanavusi savo kelionę į Ispaniją. Atostogaudama ir gėrėdamasi nuostabiais paplūdimiais bei mažyčiais miesteliais ant jūros kranto vis galvodavau, kaip būtų smagu kada nors ten nukeliauti kartu su Romualdu.
Vos grįžau iš Ispanijos, jau kitą dieną suplanavome susitikimą. Dabar kartais net atrodo keista, kad taip galėjau imti ir nueiti į pasimatymą su visiškai nepažįstamu vaikinu. O tuo metu turbūt jau buvau įsimylėjusi iki ausų. Pirmasis pasimatymas buvo greta Pučkorių atodangos, Belmonte. Ach, prisiminus tą vakarą net šiurpuliukai nubėga kūnu. Taip nedrąsiai žingsniavome vienas šalia kito ir kalbėjomės. Palengva temo. Einant takeliu pastebėjome žalsvas švieseles žolėje. Niekada nebuvau mačiusi tokio reginio. Tik atidžiai įsižiūrėję supratome, jog tie taškeliai - švytintys jonvabaliai. Tas vakaras turbūt dar ilgam išliks atmintyje, ir ne vien todėl, kad pirmą kartą pamačiau švytinčius jonvabalius, bet dar ir dėl to, jog pirmą kartą pasibučiavome, nors tai ir tebuvo tik trumputis netikėtas pakštelėjimas į lūpų kamputį.
Metai bėgo, mes tapome vis artimesni. Buvo mano gimtadienio išvakarės, kai su Romualdu vėl atkeliavome prie Pučkorių atodangos. Jau važiuojant automobilyje pastebėjau ganėtinai didelę dovanų dėžutę. Pamaniau - gausiu dovaną! - tačiau tuo momentu nė nenumaniau, kokią ypatingą. Nuvykus prie mūsų mėgstamos vietos, Romualdas įteikė man dėžutę, aš ją atsargiai praplėšiau, o joje išvydau daug žibuoklių ir sužadėtuvių žiedą tarp jų. Turbūt jau įtariate, kuo visa tai pasibaigė. Taip, mes susižadėjome! O medaus mėnesiui ketiname vykti į... saulėtąją Ispaniją. Jeigu ne Draugas.lt svetainė, tikriausiai iki šiol nebūtume susitikę ir patyrę tokių nuostabių akimirkų, iš kurių tik nedidelę dalį aprašiau. Mūsų abiejų vardu tariu didelį AČIŪ už mūsų pažintį Draugas.lt kupidonams.
Fotografė Daiva Šarėjienė www.daivafoto.lt